Sidabru žėrinčios krikštynos

Krikštynos – vienintelė šventė vaikučio gyvenime, todėl svečiai, o ypač krikšto tėveliai, nori nupirkti ypatingą dovaną, kuri primintų krikšto sakramentą ir turėtų išliekamąją vertę. Tad nenuostabu, kad populiariausių dovanų krikštynoms sąraše dominuoja sidabro gaminiai. Ir ne veltui, nes sidabriniai šaukšteliai ar pakabukai vertingi ne tik dėl paties tauriojo metalo, bet ir pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis – skatina gyti žaizdas, dezinfekuoja, stiprina imunitetą. Todėl įteikdami sidabrinę dovaną krikštukui linkime ne tik turtingo gyvenimo, bet ir sveikatos.

Krikštynos – vienintelė šventė vaikučio gyvenime, todėl svečiai, o ypač krikšto tėveliai, nori nupirkti ypatingą dovaną, kuri primintų krikšto sakramentą ir turėtų išliekamąją vertę. Tad nenuostabu, kad populiariausių dovanų krikštynoms sąraše dominuoja sidabro gaminiai. Ir ne veltui, nes sidabriniai šaukšteliai ar pakabukai vertingi ne tik dėl paties tauriojo metalo, bet ir pasižymi puikiomis gydomosiomis savybėmis – skatina gyti žaizdas, dezinfekuoja, stiprina imunitetą. Todėl įteikdami sidabrinę dovaną krikštukui linkime ne tik turtingo gyvenimo, bet ir sveikatos.

Sotų ir sveiką gyvenimą labiausiai simbolizuoja sidabrinis šaukštelis. Tradicija jį dovanoti atėjo net iš XVI a., kai turtingųjų šeimoje gimus kūdikiui tėvams įteikdavo sidabrinį šaukštelį, kad vaikas būtų sotus ir turtingas. Iš to ir kilo posakis „Gimęs su sidabriniu šaukšteliu burnoje“, t. y. po laiminga žvaigžde. Šiais laikais tokią dovaną dažniausiai perka krikštatėviai, ir ne vaikelio gimimo, o krikštynų proga. Jeigu paprastas sidabrinis šaukštelis ne prie širdies, galima rinktis prabangiai atrodantį cirkoniu papuoštą įrankį. Labai svarbu, kad tėveliai, gavę tokią dovaną, nepalaikytų jos simboline, o kasdien naudotų ir taip gerintų vaikų sveikatą.

Tiems, kurie ne itin vertina ilgalaikes tradicijas ir ieško šmaikštesnės dovanos, turėtų įtikti sidabrinis čiulptukas, žinoma, naudojamas ne pagal tiesioginę paskirtį, o pirmajam dantukui laikyti. Šiandien retas mažylis užauga be tokio „mažojo draugo“, tad čiulptuką drąsiai galima vadinti kūdikystės simboliu. Pagamintas iš sidabro jis įgyja išliekamąją vertę ir yra puiki alternatyva sidabriniam šaukšteliui, tiesą sakant, netgi pralenkia jį populiarumu.

Sidabriniai pakabukai taip pat labai paklausūs, nes nešiojami prie kūno naikina bakterijas ir saugo nuo ligų. Kadangi gavęs krikšto sakramentą vaikelis tampa krikščioniškosios bendruomenės nariu, dažniausiai dovanojamas kryželis – krikščionybės simbolis. Pasigirsta nuomonių, neva krikštukui kryželio dovanoti nevalia, nes „užkrautume jam kryžių, kurį turėtų nešti visą gyvenimą“. Tokie prietarai neturi jokio pagrindo. Netgi atvirkščiai – krikšto kryželis yra vienas iš stipriausių amuletų, saugantis nuo pavojų ir nelaimių.

Jei vis dėlto kryželio dovanoti nesinori, galima rinktis sidabrinį pakabuką. Ypatingas pakabukas „Dieviškoji šeima“, kuris išlaiko sakralumą ir labai gražiai įprasmina pačią šeimą – tampa ne tik krikštijamo vaikelio, bet ir visos jo šeimos apsaugos ir dieviškosios palaimos simboliu. Žinoma, dovanojant pakabuką, derėtų nepamiršti ir sidabrinės grandinėlės, kad jis stalčiuje nedūlėtų, o sulaukus tinkamo amžiaus taptų nuolatiniu krikštavaikio palydovu.

Sidabro gaminiai ypač vertinami dėl galimybės juos išgraviruoti ir paversti unikalia, be galo artima ir širdžiai miela dovana. Pavyzdžiui, ant čiulptuko yra pavaizduotas laikrodis, kuriame juvelyras gali išgraviruoti rodykles, rodančias mažylio gimimo laiką. Taip pat ant daugumos sidabrinių gaminių yra pakankamai vietos įrašyti bent jau krikštuko vardą. Tad kodėl nesuteikus krikštynoms sidabrinio spindesio?!

Sotų ir sveiką gyvenimą labiausiai simbolizuoja sidabrinis šaukštelis. Tradicija jį dovanoti atėjo net iš XVI a., kai turtingųjų šeimoje gimus kūdikiui tėvams įteikdavo sidabrinį šaukštelį, kad vaikas būtų sotus ir turtingas. Iš to ir kilo posakis „Gimęs su sidabriniu šaukšteliu burnoje“, t. y. po laiminga žvaigžde. Šiais laikais tokią dovaną dažniausiai perka krikštatėviai, ir ne vaikelio gimimo, o krikštynų proga. Jeigu paprastas sidabrinis šaukštelis ne prie širdies, galima rinktis prabangiai atrodantį cirkoniu papuoštą įrankį. Labai svarbu, kad tėveliai, gavę tokią dovaną, nepalaikytų jos simboline, o kasdien naudotų ir taip gerintų vaikų sveikatą.

Tiems, kurie ne itin vertina ilgalaikes tradicijas ir ieško šmaikštesnės dovanos, turėtų įtikti sidabrinis čiulptukas, žinoma, naudojamas ne pagal tiesioginę paskirtį, o pirmajam dantukui laikyti. Šiandien retas mažylis užauga be tokio „mažojo draugo“, tad čiulptuką drąsiai galima vadinti kūdikystės simboliu. Pagamintas iš sidabro jis įgyja išliekamąją vertę ir yra puiki alternatyva sidabriniam šaukšteliui, tiesą sakant, netgi pralenkia jį populiarumu.

Sidabriniai pakabukai taip pat labai paklausūs, nes nešiojami prie kūno naikina bakterijas ir saugo nuo ligų. Kadangi gavęs krikšto sakramentą vaikelis tampa krikščioniškosios bendruomenės nariu, dažniausiai dovanojamas kryželis – krikščionybės simbolis. Pasigirsta nuomonių, neva krikštukui kryželio dovanoti nevalia, nes „užkrautume jam kryžių, kurį turėtų nešti visą gyvenimą“. Tokie prietarai neturi jokio pagrindo. Netgi atvirkščiai – krikšto kryželis yra vienas iš stipriausių amuletų, saugantis nuo pavojų ir nelaimių.

Jei vis dėlto kryželio dovanoti nesinori, galima rinktis sidabrinį pakabuką. Ypatingas pakabukas „Dieviškoji šeima“, kuris išlaiko sakralumą ir labai gražiai įprasmina pačią šeimą – tampa ne tik krikštijamo vaikelio, bet ir visos jo šeimos apsaugos ir dieviškosios palaimos simboliu. Žinoma, dovanojant pakabuką, derėtų nepamiršti ir sidabrinės grandinėlės, kad jis stalčiuje nedūlėtų, o sulaukus tinkamo amžiaus taptų nuolatiniu krikštavaikio palydovu.

Sidabro gaminiai ypač vertinami dėl galimybės juos išgraviruoti ir paversti unikalia, be galo artima ir širdžiai miela dovana. Pavyzdžiui, ant čiulptuko yra pavaizduotas laikrodis, kuriame juvelyras gali išgraviruoti rodykles, rodančias mažylio gimimo laiką. Taip pat ant daugumos sidabrinių gaminių yra pakankamai vietos įrašyti bent jau krikštuko vardą. Tad kodėl nesuteikus krikštynoms sidabrinio spindesio?!